pavalgyti

paválgyti KBI11, Rtr 1. intr. Sut, N, K, M, LL158, L, DŽ, KŽ baigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę J.Jabl. Valgykite dabar, paválgykite, tuomet pakalbėsime! NdŽ. Tas stalas paválgė, paskiau kitas stalas [valgo] Rm. Pakol paválgysi, tai ir išvažiuos Mlk. Pavalgius reikia šiek tiek pagulėt, kad taukai aplink bambą apsisuktų (juok.) Tvr. Par gerą gaspadorių paválgęs prigula An. Rimas čiūkš čiūkš paválgė, apsitaisė – ir nebėr Kp. Pienas tik paválgius ažusemt Btrm. Buteliuke mažutės, baisiai karčios ropeliūtės – paválgius gert Klt. Pavalgęs ėmė kepurės ieškoti J.Bil. O kol valgė, tai gardavo, o paválgius ligą gavo DrskD240. Mes pavalgę eisma gulti, rytą ankstie kelsma kulti D110. | nj. ž.: Aš paválgysu ir eisu lauko LKT100(Krtv). ^ Ka nepaválgei, tai su paršais pabaigsi Bgt. Jei pavalgei, duok katei nosį nulaižyt LTR(Šd). | nj. ž.: Paválgiau, atsisukau – i vėl noriu valgyt Nmk. Paválgęs – dirbti, pasenęs – mirti LTR(Šll). | refl. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Snt: Šeimyna pasivalgę po savo patalo sulindo Žem. ║ tr. Sb tam tikru laiku baigti valgyti patiekalus: Jis paválgė pietus, pavakarę J. Onelė pavalgydavo pusryčių ir bėgdavo į lauką Žem. O ką žmonės pas jus daro vakarienę paválgę? Jrk. Pusryčio paválgom ir einam linų brauktų Šmn. Ažugavas paválgo, tai septynias nedėlias mėsos nekliudo Vdn. Pavalgius pusrytį užeina [bernui] didelis miegas SI183. Tik pietų parvažiuoja paválgyt, tai par dieną nėra namuose jo Krs. | nj. ž.: Ankstie reik kelties, ankstie išverdam [pusrytį], ankstie paválgom Klk. | refl. tr.: I ma[n] dvidešimt markių įdėdavo pietus pasiválgyt Raud. | nj. ž. End, Pln: Pusrytį pasiválgysi ir išeisi linų rauti Nt. 2. tr., intr. LzŽ, Nj, Ker panaudoti maistui: Jis nusipirko sau paválgyti NdŽ. Neturėjo nė tam kartui ko paválgyti NdŽ. Bulbų su pienu paválgai – užtenka pardien Dkk. Jau tinimą atleidė, paválgiau rūgusio pieno Dgč. Galva sukas, kai girtuoklių paválgysi Aps. Girninių [miltų] duonos paválgai Pls. Nieko nepaválgai žuvų, kas tę tos žuves Klt. Primaišyk gaidžio, tai paválgysim Žrm. Parejo rugius pjovę, agurko paválgė su duonyte, ir gerai Kpr. Kad jau yra žirnių pavalgomų, tai jau yra ir riešutų Sln. Ažugavose paválgai pieno, tai paskui tik po Velykų Žl. Ažneškit, tegul medaus paválgo Nmč. Linus pasėjus sėjėjui duodama kiaušinių pavalgyt LTR(Mrc). ^ Kai pakrutėsi, paválgysi kai su medum Švnč. Kai paválgysi kariuomenės duonos, lėksi namo kai pakaustytas Švnč. Pavalgęs pieno kap arklys šieno ilgai netęsi LTR(Mrc). | refl. NdŽ: Pasiválgė vieną kartą, atejo dar Gr. Aš ne skyt [vyšnių] atėjau, pasiválgyt Skr. Da žirnių pasiválgė i jau neatsikėlė žmogus (mirė) Slv. | nj. ž.: Pasisėskiam i pasiválgykiam Šv. Aš pasiválgau pati, ką turu Rsn. Tinklelį įleis savie pasiválgyti [žuvų] Plng. Skiestinės košės pasiválgysiu ir išeisiu į Kulius, į bažninčią Kl. Pasikrėsk, pasiválgyk, gal i gausi tą savo obulą (ps.) Gd. 3. tr., intr. N, KŽ, LzŽ, Kbr, Žg, Km, Švnč, Dglš, Arm, Asv, Pv pasisotinti valgant: Daug nesuvalgo, maž nepavalgo, t. y. kur daug šeimos, parteks, o kur maž, neteks duonos J. Abu vieno viščiuko nepaválgys NdŽ. Gyvenu ne ant ledo, galiu dar kitam duot paválgyt Gž. Šitep paválgę galim eit ir akmenų skaldyt Drsk. Aš gi soti, paválgius Avl. Ė kap paválgęs, tai ne bėda LKT355(Nmč). Susėdam visa draugė, kad paválgom! Eiš. Buvom linksmi ir paválgę Kč. Ir paválgius, ir prisdengus Slk. Jam ir paválgyt reikia, ir apsisegt Btrm. Ką ažsidirba, reikia paválgyt, apsvilkt Ad. Da ir paválgau neblogai, ir matau, tik viena ausia nebegirdžiu Skdt. Mūsų tėvas tai da ir paválgo Skp. Reikia ir paválgyt duot žmogu Rod. Aš daugiau badum būnu, kap aš paválgau Pls. Tu gi, Kazimier, pavalgyk gerai an kelio, da ir pasimk KlbIV82(Mlk). Jum nėr kada ir paválgo Lnt. Ko paduodi, tai to paválgo Pl. Pieno yra, višta kiaušinį sudeda, i paválgom Klt. Kurgi nebus stora – paválgyt kiek nori, ko nori Slk. Darbas reikia dirbt, ale reikia ir paválgyt Krns. Nelabai aš noriu valgyt – namuose paválgęs Pšš. Ko tiktai jis norėjęs, to pavalgęs Sln. Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei Vaižg. Pavalgė, atsigėrė [kareivis], padėkavojo tam senukui už jo dovaną BsPIV7. Prausdamasis i atsigeria, i paválgo [i](labai prunkščia, taškosi) Plv. Ko verki – nepaválgius, nepaklota, neužklota!? Lb. Savęs neskriaudžiam, paválgom pilna burna Mrj. | nj. ž.: Negaliu sakyti, paválgiusi buvau, apauta Všv. Menkai paválgęs žmogus, iš kur ans nebūs pardžiūvęs End. Kas paslinko darbuoties, visi buvo paválgę Trkn. | prk.: Tai gražiai kalba, jo kalbos paválgai Vlkv. Oi dukrele mano miela, aš pavalgiau atodūsių, aš pavalgiau atodūsių, atsigėriau ašarėlių LLDIII699(Lyda). Aš paválgius, broleli, didžio vargelio Vlk. ^ Tei kai šventą dieną paválgėm [p]Erž. Paválgiau kap per Velykas Dkš. Vaikeliai, kap par momą paválgaita! Rš. Sveikas paválgęs! KII363. Kai paválgysi, tada bus dėkui Trgn. Kad kas paválgytų, būtų gerai (sakoma labai pavargus) Erž. Jau aš paválgiau duonos pas visokius (visko patyriau) Vrn. Da kad nevalgei šitos duonos, tai da pavalgysi Ktk. Be savo duonos esi nepavalgęs LTR(Kš). Gardus tik paragaut, o ne pavalgyt KrvP(Jnš). Namie paválgyk (Nueik pavalgęs Pnd), tai ir svečiuos gausi Ukm. Kad nepavalgei – neprisilaižysi Gdž. Jeb ko valgai, by pavalgai M.Katk. Šiandien paválgiau, o ryt Dievas duos Jz. Kasdien gražiai nepanešiosi, gardžiai nepavalgysi LMD(Pšl). Nekramtęs nepavalgysi LTR(Zp). Ko ana te važiuos – paválgius šikt! Žl. | refl. R, MŽ, TS 1899,12, NdŽ, LzŽ, Asv, Kb, Lzd: Mažumą pasivalgyti N. Sotinai pasivalgiau, prisivalgiau D.Pošk. Dėkui, aš jau pasiválgiau Lkč. Pasiválgau, pasigeriu, gerai viešnagėt Mlt. Tegul pasiválgo ir eina! Kš. Į stotį aš pasiválgiau ir pasilsėjau Plšk. Ir aš eisiu, duos man įsigert ir pasiválgyt (ps.) LKT395(Lz). Prie itokio darbo lengvo, tai kap pasválgo, tep gerai Vrnv. Pasivalgė iš tos savo skrynutės ir nakvoja BsPIV7. Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasiválgyt K.Donel. Eik, Sigute, eik, dukrele! Šilta duona šiandien kepta, rūgšti gira vakar raugta: pasivalgai, atsigeri! VoK133(Mrj). Pasivalgę kaip privalo, mudu eisiv ir prie dalgio A1885,70. Pasigėręs, pasiválgęs matušaitei dėkavosiu JV980. Pasivalgęs, pasigėręs bizyk namon gulti! KlvD175. Eikit pakajuje, susišildykit ir pasivalgykit BtJokL2,16. | nj. ž.: Tai bent gerai pasiválgiau! Slnt. Gerai paválgos i drūktėjas Krš. Dirbo kaip arklys, o atlyginimą tegavo paválgyties ir apsidaryti Bdr. I paválgyties blogai tebuvo, o darbo daug Krt. Kažkas negerai yra – atrodo, ir skaniai buvo, o paválgiau kaip par torą Vkš. Pasiválgiau kaip į rugpjūtę Krt. ^ Sėskis, namie pasivalgysi PrLXVII17,B. | nj. ž.: Vis tik pasivalgė gerai duonelės (ilgai gyveno) Žem. Meldusys reik ir pasivalgyti Jn(Kv). Kas pasiválgęs neeita gulti, tas y[ra] slinkis Kin. ║ J.Krišč, LTR(Srj) pasimaitinti (apie bites). 4. intr. Dg sugebėti, galėti valgyti: Jie paválgo be pinigų NdŽ. Kaip jis te paválgo su taim trim dantim?! Mžš. Da pats paválgo, pats paskelia, pats atsigula [ligonis] Eiš. 5. tr. NdŽ, Rod, Dsn suvalgyti: Jei nežinotau, tai ir paválgytau Stk. Morkvas nuog lauko paválgo Dv. Visiemu svotamu gana: in stalo nė kąsnelio, o po stalu nė kaulelio – visa paválgė Dv. Valgis – ne padarynė: paválgyti gali viską Tlž. | refl.: Ir pasválgo, kap draugė nemaža Asv. 6. tr. suėsti, sugraužti: Bjaurios ir liesos pavalgė (viršuje suvalgė) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,4. | refl.: Stojose vilku, susigavo avį, pasivalgė DS309(Stak). | nj. ž.: Anam (zuikučiui) valnu pasiválgyti, atsigerti ir pasidžiaugti BM377(Plng). ║ refl. prisilesti: Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė … ir pasiválgiusios pliuškėjo pasaką savo K.Donel. \ valgyti; antsivalgyti; apvalgyti; atvalgyti; davalgyti; įvalgyti; išvalgyti; nuvalgyti; pavalgyti; papavalgyti; parvalgyti; pervalgyti; pievalgyti; pravalgyti; privalgyti; suvalgyti; užvalgyti